Sausindamas rankšluosčiu plaukus ant pakaušio Endrius juokdamasis klausia:
– Ir ką ji tau sako?
– Jeigu atvirai, tai gatava sprogti iš nekantrumo. Man norisi ją dar labiau pakankinti.
Endrius šypsosi dar plačiau.
– Aš nieko prieš.
Šleptelėjęs ant sofos prisitraukia mane arčiau.
Spragteliu kelias bendras mudviejų nuotraukas: vieną, kai mudu abu žiūrim tiesiai į objektyvą, kitą, kai jis karštai bučiuoja man į skruostą, ir trečią, kai jis geidulingai žiūri į objektyvą ir pro burnos kraštą iškišęs liežuvio galiuką rengiasi lyžtelėti man skruostą.
– Va šita – tiesiog nuostabi, – džiaugiuosi trečiąja nuotrauka. – Dabar ji tikrai susileis. Pasirenk netikėtumui: Teksasui gali tekti išvysti uraganą Natali, kai tik gaus šitą nuotrauką.
Endrius nusijuokia ir pakyla nuo sofos, palikdamas mane darbuotis su telefonu.
– Dar kelios minutės ir aš jau būsiu pasiruošęs, – tarsteli išeidamas iš kambario.
Įterpiu nuotrauką į žinutės langelį ir sumaigau prierašą:
„Štai mes abu, Natali, Galvestone, Teksase :–)“
Ir išsiunčiu. Girdžiu Endrių vaikštant po butą. Jau rengiuosi eiti pažiūrėti, ką jis veikia, bet neprabėgus nė minutei, kai išsiunčiau nuotrauką, gaunu iš Natali žinutę:
„Kad tave skradžiai! Tu ką? Miegi su Kelanu Lacu?!?!!!!?“
Pratrūkstu kvatotis. Iš už sienos kampo išnyra Endrius, deja, šįkart jau su marškiniais, kišdamas priekinę dalį už diržo. Ir jau nebe su šortais, o su džinsais.
– Ką? Jau spėjo atsakyti? – klausia truputį nustebęs.
– Taip, – neslėpdama juoko patvirtinu. – Žinojau, kad puls rašyti.
Žinutės pasipila viena po kitos, tarsi anam gale būtų paleistas teksto rinkimo aparatas.
„Kem, kad tave perkūnai! Jis nenusakomai GARDUS! Kas ten pas jus vyksta?
Paskambink. Tuojau PAT!!!!!!!!
KEMRINA MARTIBET BENET. Tuoj pat man paskambink!!
Aš tuoj nualpsiu!!!
Sakau, NUALPSIU.
Velniop tą automatinį klaidų taisymą! Nekenčiu šito telefono.
NUMIRSIU, o ne nualpsiu!!“
Nesiliauju šypsotis. Endrius užeina man už nugaros ir ištraukia iš rankos telefoną. Skaitinėja jos žinutes ir garsiai juokiasi.
– Netingi tiek prirašyt? – taria. – Kas tas Kelanas Lacas? Gal jis bjaurus? – truputį išsigandęs dėbteli į mane.
– Aktorius, – bandau paaiškinti. – Ne, jis tikrai nėra bjaurus. Bet neimk taip į širdį. Natali amžinai visus naujus pažįstamus lygina su garsiais žmonėmis, ir dažniausiai smarkiai perlenkia lazdą.
Kol Endrius mintija mano paaiškinimą, atimu iš jo telefoną ir numetu ant sofos.
– Mudvi kartu mokėmės su Šėja Mičel ir Heiden Panetjer, Megan Foks ir Krisas Hemsvortas buvo garsios pornofilmų žvaigždės. – Caktelėjusi liežuviu dėstau toliau: – Paskui atsirado baisiausia Natali priešė, sporto aikštelės šokėja, dešimtoje klasėje bandžiusi nuvilioti jai iš panosės Deimoną. Natali vadino ją šlykščiąja Ninos Dobrev antrininke. Iš tiesų mūsų bendraklasiai nė iš tolo nebuvo panašūs į tas garsenybes – tiesiog Natali yra savaip keista.
Endrius šypsodamasis linguoja galvą.
– Na, kaip suprantu, ji – neeilinė asmenybė.
Nors ir girdžiu, kaip suvibruoja ant sofos pagalvės numestas telefonas, vis tiek prieinu prie Endriaus ir rankomis apsiveju jam liemenį.
– Ar tikrai nori tai padaryti su manim?
Endrius suima delnais mano skruostus ir įsmeigęs žvilgsnį man į akis sako:
– Niekada gyvenime dėl ko nors nebuvau toks tikras kaip dabar, Kemrina.
Ir pradeda vaikščioti po kambarį.
– Seniai jaučiau… – jo žvilgsnis įdėmus, susikaupęs, –
Endrius įnirtingai žingsniuoja po kambarį, stabteli tik tada, kai nori pabrėžti kokį svarbų žodį ar mintį. Į mane beveik nežiūri. Atrodo, visa tai kalba ne man, o sau, lyg jo galvą būtų užliejusi atsakymų, kurių ieškojo visą gyvenimą, lavina, ir kuriuos jis dabar bando suvokti visus iš karto, vienu metu.
– Aš niekada nejaučiau pasitenkinimo tuo, ką dariau…
Galiausiai pakelia akis į mane.
– O kai sutikau tave, regis, mano galvoje viskas apvirto aukštyn kojom, atsibudo ar kaip čia pasakius, nes… – vėl sustoja priešais mane, man norisi verkti, bet tvardausi, – nes iš karto supratau, kad pagaliau viskas atsistojo į savo vietas. Tarsi sutapo ir pritapo. Tu prie manęs pritapai.
Pasistiebusi ant pirštų galų pabučiuoju jam į lūpas. Noriu jam pasakyti daug gražių žodžių, bet esu perpildyta jausmų ir neišmanau, nuo ko pradėti.