Jo ranka ima slysti dar žemiau, ir mano širdis dar smarkiau ima tvinkčioti krūtinėje, bet kai manau, kad tuoj tuoj mane palies, jo ranka staiga nuslysta prie šlaunies.
– Praskėsk kojas.
Aš lengvai praskečiu kojas, bet jis stumteli jas rankomis dar plačiau vieną nuo kitos, pirštų galiukai sminga man į kūną ir aš jau nebegaliu daugiau tverti.
Endrius pakyla nuo lovos ir palinksta virš manęs, pakelia marškinėlius, kad matytųsi krūtys, tada atsargiai vieną po kito krimsteli dantimis spenelius. Drėgnu liežuviu lyžteli per jų viršų, apžioja lūpomis ir ima pakaitomis godžiai bučiuoti. Suleidžiu pirštus jam į plaukus. Man norisi juos suspausti ir smarkiai truktelėti, bet aš to nedarau. Endriaus lūpos slysta mano krūtine ligi šonkaulių, jis bučiuoja, glosto liežuviu kiekvieną atskirai ir galiausiai sustoja prie bambos.
Pusiau primerktomis akimis jis valdingai žiūri man į veidą ir prispaudęs lūpas man prie pilvo švelniai taria:
– Turi pasakyti, ko nori, Kemrina.
Lėtai laižo man bambą, taip lėtai, kad mano kūnu viena po kitos ritasi virpuliukų bangos.
– Negausi nieko, kol nepasakysi, ko nori, taip, kad patikėčiau.
Trūkčiojančia krūtine įtraukiu į plaučius oro ir sunkiai ištariu:
– Labai prašau, paliesk man
– Netikiu tavo prašymu, – gundančiai atsako jis ir lyžteli klitorį. Vieną kartą. Paskui stabteli, pažvelgia į mane nepakeldamas galvos nuo mano kūno ir laukia.
Nedrįsdama ištarti to žodžio, tyliai sukuždu:
– Labai prašau… Aš noriu, kad lyžteltum man putę, – bet jis nuduoda neišgirdęs.
– Ką sakei? – klausia jis ir darsyk palaižo man klitorį, šįsyk ilgiau, o mano kūno apačią nupurto drebulių lavina. – Nelabai supratau…
Kiek garsiau jam pakartoju, bet vis dar gėdinuosi ištarti tą nepadorų žodį, kuris man visada atrodė nešvankus ir neteisingas, ir kuris tinka tik pornografiniams filmams.
Endrius lėtai nuleidžia ranką man tarp kojų ir dviem pirštais praskečia lūpas. Lyžteli. Tik kartelį. Mano klubai ima trūkčioti dar smarkiau.
Nebežinau, kiek ilgai tai tversiu.
– Moteris, kuri žino savo seksualinius troškimus, – jis darsyk lyžteli mano lytį, nė akimirkai neatplėšdamas akių nuo mano veido, – ir nesidrovi to pasakyti garsiai, yra velniškai geidžiama, Kemrina. Pasakyk man, ko nori, Kemrina, kitaip aš tau nepadėsiu. – Jis ir vėl mane palaižo, o aš jau nebetveriu savam kaily.
Ištiesiu rankas ir įsikimbu saujom jam į plaukus, spaudžiu rankomis jo galvą sau tarp kojų tiek, kiek jis leidžia, ir žvelgdama jam į akis tariu:
– Laižyk mano putę, Endriau! Po perkūnais, palaižyk mano supistą putę!
Akies krašteliu pamatau jo veide šmėstelint pačią nešvankiausią šypseną, ir mano vokai smarkiai užsimerkia, atlošusi galvą išsiriečiu lanku, nes tuo metu jis įnirtingai ir nesustodamas ima laižyti mano lytį. Įsisiurbia lūpomis į klitorį ir tuo pat metu kaišioja pirštus, o aš kone alpstu. Negaliu atsimerkti, nes akys iš malonumo nepakeliamai apsunkusios. Smukteliu klubais arčiau jo ir dar tvirčiau įsikimbu jam į plaukus, bet jam tai nė motais. Jis aistringai ir greitai laižo mane, kartkartėm stabteli, pačiulpia ir pabraukia nykščio pagalvėle per išburkusį mano klitorį, ir vėl įninka viską iš pradžių. Pajutusi, kad daugiau nebeištversiu nė akimirkos, bandau atsiplėšti nuo jo veido, pasislinkti į šalį, jis griebia man už šlaunų ir prispaudžia prie lovos, o aš pakylu į didžiausią orgazmą, kojos nenumaldomai trūkčioja, o rankos iš visų jėgų įsikimba jam į plaukus. Iš lūpų išsprūsta aimana, rankos švysteli virš galvos, pirštai įsitveria galvūgalio ir aš bandau kaip nors atsiplėšti nuo visa siurbiančios Endriaus burnos. Bet jis dar stipriau spaudžia mane, rankomis apglėbęs šlaunis ir klubus, užgula mane su tokia jėga, kad net skauda, pirštai giliai susminga man į kūną, bet man vis tiek tai patinka.
Traukulių krečiamam kūnui pamažėl rimstant, trūkčiojančiam kvėpavimui palengva lėtėjant, nors vis dar stringant, Endrius pradeda laižyti mane lėčiau ir švelniau. Kūnui nurimus, jis pabučiuoja abi šlaunis ir žemiau bambos, paskui iš lėto pakyla prie burnos, atsiremia savo tvirtomis rankomis į čiužinį man iš abiejų pusių ir šiltomis, minkštomis lūpomis ima bučiuoti man kaklą, skruostus, paskui kaktą, galiausiai ilgai ir įdėmiai žiūri man į akis, o tada pasilenkia ir švelniai pakšteli į lūpas.
Tada pakyla ir nulipa nuo lovos.
Aš negaliu pajudėti.
Noriu ištiesti ranką ir jį sugriebti, vėl užsiversti ant savęs, bet negaliu pajudėti. Mano dar ne tik kūnas apsvaigęs nuo ką tik patirto orgazmo, bet ir protas negali atsigauti po išgyvento potyrio.
Žiūriu į jį ir tik vos vos kilstelėjusi nuo lovos galvą matau jį žengiant prie durų. Jis dirsteli į mane ir uždeda delną ant durų rankenos.
Bet aš suskumbu prabilti pirmoji:
– Kur išeini?
Juk žinau, kur jis eina, bet nieko gudriau nesumoju pasakyti, kad jį sulaikyčiau, kad neskubėtų išeiti iš mano kambario.
Endrius man švelniai nusišypso.
– Į savo kambarį, – atsako taip, lyg pati turėčiau susiprasti.
