– Ne, šįvakar niekur neisiu, – atšaunu jai ir nesirengiu nieko daugiau aiškinti.
Šviesiaplaukė atsisėda iš kito šono, prisitraukia prie smakro sulenktus kelius. Trumpi šortukai apnuogina plikas šlaunis.
Papurtau galvą ir žvelgiu į Misisipę.
– Gali eit su mumis, – kviečia rudaplaukė. – Šįvakar alaus restorane bus itin linksma, o tu atrodai siaubingai liūdnas.
Dėbteliu į ją. Ji velniškai patraukli, lygiai kaip ir šviesiaplaukė, bet kuo ji daugiau kalba, tuo labiau mane nuo jos purto. Mano mintys sukasi tik apie Kemriną. Ta mergina uždavė man širdį. Ir niekas jos nepagydys.
Įdėmiai nužvelgiu tamsiaplaukės kojas, paskui seku akimis jos lūpas, kai ji sako:
– Mes norėtume pakviesti tave eiti drauge. Bus labai smagu.
– Kad nežinau, – nesiryžtu. – Aš kai ko laukiu.
Nesuprantu, kodėl ir kam visa tai aiškinu.
Tamsiaplaukė pasilenkia prie manęs ir padeda man ant šlaunies galvą.
– Su mumis būtų linksmiau, – sodriu, jausmingu balsu sukužda ji, akivaizdžiai duodama suprasti, kad vienos nakties nuotykis jai tikrai ne naujiena.
Patraukiu jos ranką ir atsistoju. Susikišu rankas į kišenes ir nueinu. Kitu metu gal ir sutikčiau, bet ne šiandien.
Taip, mano siela sužeista nepagydomai. Reikia kuo skubiau dingti iš šito miesto.
Eidamas šalin nuo merginų net neatsisveikinęs girdžiu sau už nugaros jų balsus. Man nusispjauti, ką jos apie mane kalba ar kokios lieka nusiminusios. Niekis, po valandos jau sėdės apsižergusios kitą vaikiną ir jodamos ant jo smaigo pamirš, kad su manim ir kalbėjo.
Jau po vidurnakčio. Užbėgau į interneto kavinę ir nupirkau Kemrinai lėktuvo bilietą į Šiaurės Karoliną, paskui dar stabtelėjau prie bankomato ir išėmiau daugiau nei pakankamai pinigų apmokėti taksi į oro uostą ir iki namų Šiaurės Karolinoje.
Įžengęs į viešbučio fojė paprašau administratoriaus voko, popieriaus lapo ir kuo rašyti, tada prisėdu ant sofos vestibiulyje ir sukuriu Kemrinai laišką:
Perskaitau laišką gal penkis kartus, kol lieku visai juo patenkintas, ir sulankstęs kartu su pinigais įdedu į voką.
Tada einu prie lifto. Liko dar viena kliūtis, kurią turiu įveikti taip, kad Kemrina nesuuostų. Tikiuosi, ji dar miega. Dieve, padaryk taip, kad ji dar miegotų. Jeigu jos nepamatysiu, reikalą atliksiu iki galo, bet jeigu ji mane pamatys… Ne. Privalau tai atlikti bet kokia kaina.
Ir atliksiu.
Mūsų aukšte išlipu iš lifto ir einu ilgu šviesiu koridoriumi. Praėjus kelerias duris ir išvydus priešaky mūsų kambarius, jaudulys suspaudžia krūtinę. Greitai praeinu pro jos kambarį bijodamas, kad nors ir tylus žingsnių aidas gali mane išduoti. Ant jos durų rankenos kabo kortelė „Netrukdyti“, bet ją pamačius, nežinau kodėl, man ima raižyti skrandį. Tikriausiai dėl to, kad pats esu tą daręs vienintelį kartą gyvenime, ir tada, kai dulkinausi su mergina. Mintis, kad Kemrina galėtų dabar niurkytis su kitu…
Sugriežiu dantimis ir sprunku nuo durų. Dieve, kaip apgailėtinai elgiuosi. Ji net ne mano mergina, o aš iš pavydo jau kraustausi iš proto…
Reikia kuo skubiau nešdintis iš Naujojo Orleano.